BDAR

Apie Fondą

Pagalbos verslui fondas investuoja į vidutines ir stambias įmones, kurių veikla yra paveikta COVID-19 protrūkio ir kurių veiklos nutraukimas ar sutrikdymas gali turėti įtaką kitų verslo subjektų veiklos tvarumui, taip pat turėti reikšmingų socialinių ir ekonominių pasekmių.

Verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19

Didelės ir vidutinės įmonės, veikiančios ilgiau kaip 2 m., gali rinktis šias priemones finansavimui:

01

Paskolos 
nuo 0,3 mln. EUR iki 2 mln. EUR

02

Skolos vertybiniai popieriai
nuo 1 mln. EUR.

03

Akcijos ir mišrios priemonės

building.jpg

Investuotojams

Valstybė į Pagalbos verslui fondą investuos per UAB „Valstybės investicinis kapitalas“. Iš viso ketinama skirti 500 mln. EUR, iš jų 100 mln. EUR bus skirta fondo steigimo pradžioje, o kitus 400 mln. EUR investuos skirdama lėšas už išleistas obligacijas. 

Fondas taip pat sieks pritraukti institucinius investuotojus investuoti per Fondą į Lietuvos įmonių paskolas, skolos vertybinius popierius, akcijas ir mišrias priemones – taip planuojama pritraukti dar per 500 mln. EUR.

Naujienos

D. Vilčinskas: Investuodami vadovaujamės nauju požiūriu į valstybės finansų valdymą

Vasario 24 dieną LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje diskutuota apie valstybės pagalbą verslui paskolų ir investicijų instrumentais. Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) direktorius Dainius Vilčinskas, pristatęs Pagalbos verslui fondo (Fondo) veiklą  akcentavo būtinybę atsakingai valdyti ribotus valstybės išteklius ir siekti naujo požiūrio į tvarų finansų valdymą.   

Aktyvesnė kapitalo rinka – naujos galimybės verslui

Daugelis ekonomistų ir verslo atstovų sutiktų – šiandieninė Lietuvos kapitalo rinka dar turi potencialo vystytis ir aktyvėti. Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA)  Investicijų valdymo departamento direktorius Artūras Vilkas įsitikinęs, kad užtektų 5 metų sistemingo darbo, kad situacija rinkoje pastebimai pakryptų į gera.  

Kodėl verta matuoti pagalbos verslui priemonių kaštus ir naudą?

Londono metro valdytojai pasakojo apie prieš kurį laiką patirtą didžiulę prioritetų suvaldymo krizę. Vienu metu iš įvairių pusių sukrito prieštaringi spaudimai. Buvo reikalaujama ir plėsti linijų tinklą, ir kelti atlyginimus darbuotojams, ir atnaujinti traukinius, didinti kelionės greitį, dažnumą, vagonų patogumą, saugumą stotyse, ir visa tai pasiekti mažesniu biudžetu. Neišsprendžiamą galvosūkį nutarė supaprastinti – pamatuoti keleivių pasitenkinimą, kurį pasiekia vienas svaras investicijų į šiuos ir kitus įmanomus prioritetus atitinkančias priemones. Rezultatas buvo netikėtas. Nustebo net specialistai, kurie turėjo kelių dešimtmečių patirtį viešojo transporto sektoriuje ir buvo įsitikinę, kad jau viską apie jį žino.