SSN-51546.jpg
2020-10-06

Šiandien savo veiklą pradeda Pagalbos verslui fondas, jis padės užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes joms gauti finansavimą ir verslui greičiau atsigauti po krizės.

Pagrindinis Fondo tikslas – padėti vidutinėms ir didelėms Lietuvoje veikiančioms įmonėms, susidūrusioms su COVID-19 sukeltais iššūkiais. Kartu su jau taikomomis kitomis: smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo priemonėmis Fondas investuos į Lietuvos įmones, patyrusias finansinių sunkumų, keliančių riziką jų veiklos tęstinumui.

Taip pat šiuo Fondu siekiama paskatinti kapitalo rinkos plėtrą, pritraukiant institucinius investuotojus į Lietuvoje veikiančius fondus, kartu bus siekiama ir investicinės grąžos Fondo dalyviams.

Už Fondo valdymą, investicijų vertinimą, atranką, investicijų priežiūrą, rizikos valdymą ir Fondo grąžą atsakinga Finansų ministerijos įsteigta UAB Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA).

„Valstybės prioritetas – investuoti į ekonomikos atsigavimą ir tvarų augimą. Nuo pat karantino pradžios startavome su pagalba smulkiajam ir vidutiniam verslui. Šiandien pradeda veikti Paramos verslui fondas, kuris skirtas stambesniems. Padėtis dėl COVID-19 pasaulyje negerėja ir panašu, kad tęsis iki to laiko, kol turėsime patikimą vakciną. Todėl neapibrėžtumas ekonomikoje bus dar ilgai. Tai tik parodo, kad dar vasarą suplanuota paramos vidutiniam ir stambiam verslui idėja ir svarba vis dar yra aktuali“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Valstybė į Fondą investuoja 100 mln. eurų dydžio pradinį įnašą per Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsteigtą bendrovę – Valstybės investicinis kapitalas (VIK) ir priklausomai nuo poreikio ši bendrovė planuoja išleisti iki 400 mln. eurų skolos vertybinių popierių su valstybės garantija. Taip pat bus siekiama į Fondą pritraukti iki 500 mln. eurų institucinių investuotojų lėšų. Taigi planuojama, kad Fondo dydis gali sieks iki 1 mlrd. eurų.

„Suteikę valstybės įnašą į fondą, linkime, kad tikslingai nukreiptos lėšos pasiektų Lietuvos įmones – kad šis fondas ne tik padėtų verslui atsigauti po koronaviruso pandemijos, bet ir suteiktų galimybę su optimizmu žvelgti į ateitį. Linkime skaidrumo ir  produktyvumo, kad fondo lėšomis finansuojama pagalba verslui ir kapitalo rinkos plėtra atneštų naudos tiek privačiam verslui, tiek valstybei. Juk sėkmingai gyvuojančios įmonės – mūsų visų tikslas, jos moka mokesčius į valstybės biudžetą, o valstybė šias lėšas toliau gali sėkmingai paskirstyti visuomenės poreikiams. Fondas įkurtas pačiu laiku, tad  tikiu, kad jis bus patogus ir naudingas įrankis verslui“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.

Vienas iš šio Fondo iniciatorių – Lietuvos bankas užtikrins jo nepriklausomumą, skirdamas atstovus tiek į Fondo, tiek į bendrovių valdymo priežiūrą. Sprendimai dėl investicijų bus priimami vadovaujantis geriausia tarptautine kelių lygių fondų valdymo praktika ir kontrolės sistema. Fondo veikloje keliamas svarbiausias prioritetas – skaidrumas. Informacija apie Fondo sandorius ir veiklos rezultatus bus skelbiama viešai.

„Pagalbos verslui fondas nuo idėjos iki realaus starto gimė per septynis mėnesius, o tai, įvertinus, kad buvo pradėta nuo nulio, tikrai neblogas rezultatas. Lietuvos banko specialistai, bendradarbiaudami su Europos Komisija, sukūrė novatorišką verslo finansavimo mechanizmą, pagrįstą ne subsidijomis, o investicijomis. Sėkmingą naujojo fondo veiklą turėtų garantuoti jo nepriklausomumui ir veiklos skaidrumui užtikrinti numatyti teisiniai saugikliai ir jų kontrolės sistema“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Prioritetas bus teikiamas įmonėms, kurios veikia svarbiuose ekonomikos sektoriuose, yra reikšmingi darbdaviai ir kurių pasitraukimas gali turėti neigiamų ekonominių ar socialinių pasekmių. Fondas savo investicijomis sieks palaikyti ir įmones, kurių plėtojama veikla ar technologijos gali turėti didelę reikšmę šalies ekonomikos ar atskirų sektorių plėtrai.

Pagrindinės finansinės priemonės, kurias naudos Fondas, bus paskolos, obligacijos, hibridinės, kapitalo požymių turinčios priemonės ar dalyvavimas valdant įmonių akcinį kapitalą.

„Fondui keliame aukštus skaidrumo ir profesionalumo reikalavimus, todėl užtikrinsime aktyvią komunikaciją apie jo veiklą bei rezultatus. Kartu stengsimės, kad Fondas būtų patikimu partneriu įmonėms, kurioms šiuo metu labiausiai to reikia, siekiant atstatyti trūkstamą likvidumą ar kapitalą. Kadangi Fondas investuos į iššūkių patiriančias įmones, ir dažnai bus paskutinė priemonė pritraukti finansavimą, jo investicijų sąlygos atspindės prisiimamą riziką. Nemažiau svarbu, kad Fondas būtų patrauklus ir instituciniams investuotojams, todėl sieksime teigiamos investicijų grąžos“, – sako UAB Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) generalinis direktorius Dainius Vilčinskas.

Lietuvoje veikia apie 4 500 vidutinių ir didelių įmonių (turinčių bent 50 darbuotojų), kurios sukuria daugiau kaip 60 proc. bendrojo vidaus produkto ir daugiau nei pusę visų darbo vietų Lietuvoje. Tokios įmonės sumoka daugiau nei pusę visų pridėtinės vertės, pelno ir kitų mokesčių į valstybės biudžetą. Net ir santykinai nedidelės tokių įmonių dalies veiklos sutrikimas ar bankrotas atsilieptų valstybės ūkiui. Kadangi apie pusę vidutinių ir didelių įmonių trumpalaikių įsipareigojimų (siekiančių apie 10 mlrd. eurų) sudaro skolos tiekėjams bei darbuotojų atlyginimams, neigiami efektai sukeltų grandinines reakcijas ir reikšmingai paveiktų įvairius ekonominius klasterius, padarant žalą mažesnėms įmonėms, prarandant darbo vietas bei sumažinant darbuotojų pajamas.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-10-06